Dievo vardas – Gailestingumas

Bažnyčia pasaulyje – ne tam, kad teistų, o tam, kad sudarytų sąlygas pajusti giliąją meilę, kuri yra Dievo gailestingumas. Kad taip atsitiktų, būtina išeiti. Išeiti iš bažnyčių ir parapijų, išeiti ir eiti ieškoti žmonių ten, kur jie gyvena, kenčia, tikisi.

Pranciškus
Jorge Mario Bergoglio
Gimė Buenos Airėse 1936 m. gruodžio 17 d., 2013 m. kovo 13-ąją išrinktas Romos vyskupu. Tai 266-as Katalikų bažnyčios vyskupas.
2015 m. kovo 13 d., siekdamas išryškinti savo pontifikato kryptį, paskelbė Šventuosius Gailestingumo metus, kurie pasibaigs 2016 m. lapkričio 20-ąją.

Andrea Tornielli
Vatikano apžvalgininkas, dienraščio La Stampa žurnalistas, atsakingas taip pat ir už interneto svetainę „Vatican Insider“, bendradarbiauja su daugeliu Italijos ir tarptautinių leidinių.
Be kitų savo veikalų, autorius yra parašęs pirmąją popiežiaus biografiją Pranciškus. Kartu (Francesco. Insieme), kuri buvo išversta į 16 kalbų, bei knygą Popiežius Pranciškus. Tokia ekonomika žudo (Papa Francesco. Questa economia uccide). Ši buvo išversta į 9 kalbas.

Gailestingumas yra pirmoji Dievo savybė. Tai Dievo vardas. Nėra padėties be išeities, mes nesame pasmerkti paskęsti lakiajame smėlyje.

Paprastais ir tiesiais žodžiais popiežius Pranciškus kreipiasi į visus planetos vyrus bei moteris, šitaip pradėdamas nuoširdų ir asmenišką dialogą. Pagrindinė, popiežiui labiausiai rūpinti tema – gailestingumas. Ji visada buvo jo liudijimo, o dabar ir pontifikato, atspirties taškas.
Kiekviename puslapyje juntamas stiprus troškimas pasiekti sielas visų žmonių – ir priklausančių Katalikų bažnyčiai, ir jai nepriklausančių, – ieškančių gyvenimo prasmės, taikos ir susitaikymo kelio, gydymo kūno ir dvasinėms žaizdoms. Visų pirma popiežius nori pasiekti tą nerimastingą ir skausmą kenčiančią žmoniją, kuri prašo būti priimta, o ne atstumta: vargšus ir emigrantus, kalinius ir prostitutes, tačiau taip pat ir sutrikusius bei nuo tikėjimo nutolusiuosius, homoseksualus ir išsiskyrusias poras.
Per pokalbį su Vatikano apžvalgininku Andrea Tornielli Pranciškus, pasitelkdamas jaunystės prisiminimus ir jautrius epizodus iš savo ganytojiškos patirties, pasakoja, kodėl taip stipriai troško neeilinių Šventųjų jubiliejinių metų. Neišsižadėdamas etinių ir teologinių klausimų popiežius pakartoja, kad Bažnyčia niekam negali užverti durų; jos pareiga yra prasiskverbti į žmonių sąmonę, kad pravertų plyšį ir padėtų prisiimti atsakomybę bei atitolti nuo padaryto blogio.
Per atvirą pokalbį Pranciškus nevengia nagrinėti net ir sąsajų tarp gailestingumo, teisingumo bei korupcijos.    
O tiems krikščionims, kurie save priskirs prie „teisiųjų“, primena: „Ir popiežius yra žmogus, kuriam reikia Dievo gailestingumo.“

Dievo vardas – Gailestingumas pasauliniu mastu išleidžiamas 82 šalyse.